Dėl išeitinių išmokų mokėjimo

2011 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo LR darbo kodekso 140, 141 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1702 (Žin., 2011, Nr. 146-6848). Šiuo įstatymu Darbo kodekso (toliau – DK) 140 straipsnis papildytas nauja 2 dalimi, nustatant keletą naujovių, susijusių su išeitinių išmokų mokėjimo tvarka, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, taip pat jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.

DK 140 str. 2 dalis nustato, kad darbuotojui, atleistam pagal DK 129 str. (darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą (likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievolių nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo) iš darbo valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka, apskaičiuota atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje, pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.

DK 140 str. 2 dalis taip pat nustato, kad jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.

Šiuo įstatymo pakeitimu siekta suformuluoti taisyklę, jog asmeniui, atleistam iš valstybės tarnybos ir, nepasibaigus išeitinės išmokos mokėjimo periodui, priimtam į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų ar Lietuvos banke, periodinis išmokos mokėjimas nutraukiamas, taip išvengiant dvigubų išmokų (išeitinės išmokos ir atlyginimo už darbą) mokėjimo iš tapataus pobūdžio šaltinių ir taupant nacionalinio biudžeto lėšas.

Atleidžiant darbuotojus iš darbo privačiose įmonėse, ši lengvata bei išeitinių išmokų mokėjimo išdėstymas darbuotojams nebus taikomi ir galios ankstesnė DK nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną ir išmokėti darbuotojui priklausančią išeitinę išmoką, neatsižvelgiant į tai, ar darbuotojas kurį laiką ieškos jam tinkančio darbo ir neturės su darbo santykiais susijusių pajamų, ar įsidarbins iš karto.

LR valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1703 (Žin., 2011, Nr. 146-6849) detalizuoja išeitinės išmokos mokėjimo tvarką, kai asmuo priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Įstatymo 41 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad išeitinė išmoka mokama iki arba jos mokėjimas nutraukiamas, kai asmuo priimamas į darbą minėtose institucijose.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek DK, tiek Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų nuostatos turi būti taikomos asmenims, atleistiems iš darbo po šių įstatymų įsigaliojimo.

Išeitinė išmoka dirbančiam pagal darbo sutartį apskaičiuojama atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį stažą. Išeitinės išmokos mokėjimas yra siejamas su atleidžiamo asmens kaltės dėl atleidimo iš darbo nebuvimu. DK 140 str. 1 dalis nustato, kad atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), ir likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo (DK 136 str. 1 d. 6 punktas), atleidžiamam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:

1. iki dvylikos mėnesių – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2. nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3. nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4. nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5. nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6. daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Nepertraukiamas darbo stažas, kaip nustato DK 30 straipsnis, – tai laikas, dirbtas vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba keliose įmonėse, įstaigose, organizacijose, jeigu iš vienos darbovietės į kitą buvo perkelta darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, arba jeigu darbo pertrauka neviršija nustatytų terminų. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad šio darbo stažo skaičiavimo tvarką iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustato Vyriausybė, o kitose darbovietėse – kolektyvinės darbo sutartys.

Dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka

DK 140 str. 3 dalis nustato, kad nutraukus darbo sutartį kitais DK XII skyriaus IV skirsnyje „Darbo sutarties pasibaigimas“ (išskyrus DK 125 (darbo sutarties nutraukimas šalių sutarimu) ir 126 (darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui) straipsniuose ir 127 str. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu) 1 dalyje nustatytus atvejus ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesiųvidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiais atvejais svarbu nustatyti darbuotojo kaltės buvimo ar nebuvimo faktą. DK III dalies komentaras pažymi, kad dviejų mėnesių išmoką gali tekti mokėti nutraukiant darbo sutartį pagal DK 139 straipsnį, 136 straipsnio 1 d. 2, 3, 4 ir 6 punktus ir šio straipsnio 2 dalį. Pavyzdžiui, DK 139 str. 1 dalis nustato, kad kai darbo sutarties sudėtinės dalys prieštarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima pašalinti, taip pat nėra galimybės perkelti darbuotojo jo sutikimu į kitą darbą, darbo sutartis nutraukiama.

DK komentaro autoriai pažymi, kad tokiu atveju darbo sutarties, sudarytos pažeidžiant įstatymus, nutraukimo teisiniai padariniai priklauso nuo to, ar darbuotojas buvo kaltas dėl prieštaraujančios įstatymui sutarties sudarymo, ar nebuvo. Darbuotojo kaltė būtų, jeigu darbuotojas, stodamas į darbą, pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių darbo sutartis tapo prieštaraujančia įstatymams. Tokiu atveju darbuotojas atleidžiamas iš darbo be įspėjimo ir neišmokant išeitinės išmokos.

Kitu atveju, jeigu, sudarydamas darbo sutartį, įstatymus pažeidė darbdavys (pavyzdžiui, priėmė į darbą asmenį, kuris neturi teisės dirbti tą darbą, ar asmenį, nesukakusį įstatymo reikalaujamo amžiaus, ir pan.), tokią sutartį leidžiama nutraukti tik tuo atveju, jeigu darbo sutarties prieštaravimų įstatymams negalima pašalinti, taip pat nėra galimybės darbuotojo sutikimu perkelti į kitą darbo vietą. Tokiu atveju atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta DK 140 str. 3 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka. DK 140 str. 3 dalyje atvejais mokamos išeitinės išmokos nėra didinamos atsižvelgiant į darbuotojo turimą nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje.

DK 140 str. 3 dalis nustato, kad kiti įstatymai ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti kitokius išeitinės išmokos dydžius, tačiau pažymėtina, kad išeitinės išmokos dydis jokiais atvejais negali būti sumažintas.

Išeitinių išmokų mokėjimo skirtumai įmonės bankroto ir įmonės likvidavimo atvejais

LR įmonių bankroto įstatymas nustato, kad administratorius per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos arba per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Apie būsimą darbuotojų atleidimą administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo minėto kreditorių susirinkimo dienos ar teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams. Nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri nėra didinama atsižvelgiant į toje darbovietėje turimą nepertraukiamą darbo stažą. Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 2 punktas nustato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu. Šiems asmenims nemokama išeitinė išmoka ir kompensacijos, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Tuo tarpu įmonės likvidavimo atveju DK 140 str. nustato, kad nutraukus darbo sutartį pagal DK 136 str. 1 d. 6 punktą (likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo) atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje.

Taigi išeitinė išmoka įmonės likvidavimo atveju, skirtingai nei atleidžiant darbuotoją įmonės bankroto metu, gali būti didinama atsižvelgiant į toje darbovietėje turimą nepertraukiamą darbo stažą.

Išmokos valstybės tarnautojams

Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 41 straipsnis „Išeitinės išmokos ir kompensacijos” nustato, kad įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktuose bei 2 dalyje nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Įstatymo 44 str. 1 d. 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos.

Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Ši nuostata taikoma valstybės tarnautojams, atleistiems iš darbo po LR valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1703 įsigaliojimo.

VTĮ 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad pagal VTĮ 44 str. 1 d. 9 punktą (kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė) atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas šio Įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat 43 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas):

1. iki penkerių metų – 2 mėnesių;
2. nuo penkerių iki dešimties metų – 3 mėnesių;
3. nuo dešimties iki dvidešimties metų – 4 mėnesių;
4. daugiau kaip dvidešimt metų – 6 mėnesių.

Šias VTĮ 41 str. 2 dalyje nustatytas išeitines išmokas moka valstybės ar savivaldybės institucija, ar įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymu ar Vyriausybės nutarimu įgaliota institucija ar įstaiga. Minėtos išeitinės išmokos pradedamos mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokamos kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje.

VTĮ 44 str. 1, 2 dalyse nurodytais pagrindais atleidžiamam, pagal 18 str. 2 dalį ar 20 straipsnį perkeliamam į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus 41 str. 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir 41 str. 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką. Ši nuostata taikoma asmenims, paskirtiems į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas po įstatymo Nr. X-1175 įsigaliojimo dienos.